Nuoviros atsiranda tada kai sunkiai tirpstančios mineralinės druskos dėl šiluminės ar cheminės įtakos išsiskiria iš tirpalo ir nusėda ant karštų šilumos mainų paviršių. Daugumos kalcio druskų tirpumas mažėja kylant temperatūrai ir nuovirų susidarymo procesas vyksta tiesiai ant karštų paviršių. Be to, nuoviros gali susidaryti ir tuo atveju, kai druskos, susiformavusios dideliame vandens tūryje, dėl cheminių reakcijų, pakankamai ilgą laiką sąveikauja su karštais metaliniais paviršiais. Dėl 1 mm storio nuovirų sluoksnio katilo efektyvumas sumažėja 10 proc. Ir iškyla reali vamzdžių perkaitimo grėsmė, kuri savo ruožtu gali baigtis vamzdžių trūkimu.
Norint apsisaugoti nuo nuovirų, pirmiausiai reikia iki minimumo sumažinti kietumo druskų patekimą ant paviršių, didinant geros kokybės kondensato grąžinimą ir kuo geriau paruošiant papildymo vandenį.

Korozija gali veikti bet kokią garo-kondensato sistemos dalį. Maitinimo vandens bako ir vamzdynų korozija gali būti vandens nutekėjimų, o taip pat ir sistemos efektyvumo praradimo priežastis. Tuo tarpu korozija katile gali baigtis skaudžia avarija.

Korozijos produktai (rūdys) gali sukelti maitinimo sistemos ir katilo užsikimšimą bei eroziją. Kondensato linijos korozija dažniausiai atsiranda esant silpnai rūgštinei terpei dėl angliarūgštės, atsirandančios skylant bikarbonatiniams junginiams. Tuo tarpu maitinimo vandens vamzdynų ir katilų korozija vyksta neutralioje arba šarminėje terpėje pagal elektrocheminės korozijos modelį. Aplinka, esanti garo katilo viduje, užkerta bet kokią galimybę sudaryti ir išsaugoti apsauginę plėvelę, net jei vyksta anodinis korozijos stabdymo procesas. Tačiau uždara katilo vandens cirkuliacijos sistema leidžia pašalinti iš vandens deguonį, tuo būdu užkertant kelią katodiniam procesui vykti.

Deguonies pašalinimas iš garo katilo sistemos turi būti numatytas jau projektuojant maitinimo baką ar deaeratorių.