Drumstumas ir skaidrumas – vandens skaidančių ir sugeriančių šviesos srautą savybių visuma. Drumstumas priklauso nuo vandenyje pakibusių medžiagų. Padidėjęs drumzlinumas didina vandens spalvotumą, susidariusioje terpėje formuojasi organika, todėl šis rodiklis yra ribojamas.

Spalvotumas. Vandens spalvą gali nulemti įvairios priemaišos: humusinės priemaišos vandenį gelsvai rusvina, geležies junginiai – suteikia jam rausvai rudą atspalvį, mangano oksidai – juodą, dumbliai – žalsvą arba melsvą spalvą. Spalvotas vanduo nemalonus vartotojo akiai, o vartojamas technologiniuose procesuose gali pakenkti produkcijos kokybei. Todėl šis parametras yra ribojamas.

Savitasis elektrinis laidis. Chemiškai grynas vanduo elektros srovės nepraleidžia. Laidumą suteikia vandenyje ištirpusių druskų jonai. Didelis vandens druskingumas leidžia spręsti apie tam tikras vandens chemines savybes – druskingumą, kietumą.

Kvapas. Vandens kvapą nulemia jame esančios priemaišos: vandenilio sulfitas (supuvusio kiaušinio), chloras, amoniakas, fenolis (medicininis), žalieji dumbliai (žemės).

Skonis. Vandens skonis gali būti kelių rūšių: sūrus, kartus, saldus, rūgštus. Geležies, mangano druskos vandeniui suteikia rašalo prieskonį, o humusinės medžiagos – durpių.

Temperatūra. Vandens temperatūra turi daug reikšmės vandens paruošimui. Nuo jos priklauso vandenyje esančių priemaišų tirpumas, reakcijų sparta, sėdimo sparta ir t.t. Žemesnėje kaip 4 °C temperatūros vandenyje biologiniai procesai nevyksta. Tinkamiausias gerti tas vanduo, kurio temperatūra – 7-10 °C.